Saulės kelias namo

Ar pamenate mūsų ypatingąją Saulę, kuri tris savaites klaidžiojo po Žirmūnus nesileisdama pagaunama? Šiandien norime padėkoti visiems, padėjusiems susigrąžinti Saulę!  Ypač Astai Poviliūtei, kuri taip šauniai organizavo jos pagavimą, ir Laumei Linai, kuri galiausiai ją prisiviliojo ir perdavė mums. Ačiū visiems jums, Žirmūnų gyventojai ir kiti pagalbininkai, kad nelikote abejingi ir taip stipriai mums padėjote. Dalinamės Saulės istorija ir naujienomis!

Smalsi, švelni, bet atsargi būtybė, iš bailiukės jau prieglaudoje ir pas jos laikiną globėją sparčiai keitėsi į norinčią būti vis arčiau žmogaus.

Taip jau atsitiko, kad antrą vakarą naujuose namuose Saulė paspruko pro duris.  Saulė, beveik visą savo vaikystę ir paauglystę praleidusi kaime, atokiau nuo civilizacijos, atsidūrė miesto šurmulyje, gatvėje, tarp daugybės jai nepažįstamų ir keliančių pavojų dalykų, nepažįstamoje aplinkoje tarp minios žmonių, didelių pastatų, judrių gatvių… Išgąstis taip suveikė, kad vos pajutusi artinantis kažką iš ją pažįstančių žmonių, bėgdavo šalin… Atsirado labai daug neabejingų žmonių, kurie su savanoriais arba savarankiškai bandė ją rasti, pamatę pranešdavo, bandydavo pagauti, žmonių, kurie žinodami ar nežinodami, kad jos ieško, nepraeidavo pro alkaną gyvūną ir ją pašerdavo. Saulės paieškoms buvo sukurta atskira FB grupė, kurioje buvo skelbiami pranešimai, kur ir kada ji matyta, kaip arti buvo priėjusi ir pan. Galiausiai, po trijų savaičių spec. operacijų :), prieš pat šalčius, Saulė pasidavė ir Linai (AČIŪ!) pagaliau pavyko ją saugiai perduoti savanorei į rankas 🙂 Sulysusi, pavargusi pagaliau ji buvo tarp savų. Negalėjom atsidžiaugti, o ir Saulė su džiaugsmu pasitikdavo, išbučiuodavo, dėkingai glaudėsi prie savanorių. Net sunku buvo patikėti, kad visas tas tris savaites ji bėgo nuo žmonių ir nenorėjo prisileisti. Grįžusi ji vėl buvo pilna meilumo ir atsipalaidavimo.

Prieglauda – laikina stotelė. Kaip bemylėtume, kaip besaugotume ir besirūpintume, labiausiai už viską norime, kad kiekvienas keturkojis turėtų savo namus. Labai greitai po visų patirtų nuotykių Saulė rado (ar Saulę rado :-)) savo žmones, kurie išsivežė ją gyventi ilgai ir laimingai savo šeimoje.

Štai ką mums pasakoja jos naujoji šeima:

„Mūsų nauja šeimos narė Saulė  gyvena pas mus jau apie mėnesį.  Reikėjo laiko rasti bendrą kalbą su katinais, kol pasidarė Saulutei drąsiau, ir dabar visi trys labai gerai sutaria 🙂 .

Saulė tikrai pats geriausias šuniukas, tikrai geresnės negalėtų ir būti   😍. Jau visiškai apsipratusi pas mus 😉 . Saulutė kasdien grįžus namo pasitinka su dideliu džiaugsmu, žaidžia, kalbina katinus kartu su ja pažaisti 😀 . Vaikštant lauke nieko nebijo, laksto po parkus. Jau įsidrąsinus namuose kartais ir šunybes krečia: batus nešioja, didele mėgėja susinešti pagalves ir pledus ten, kur pati ruošiasi miegoti 😀 😉 “.