Iš rubrikos „Pažink savanorį“

Gerda. Bandai parinkt žodžius, o jų trūksta… Sunku nupasakoti žodžiais, kai žmogus prilimpa prie „dušios“ – jauti, kad jis TAVO ir viskas tuo pasakyta. O ji MŪSŲ visų – protinga, žavi, visada besišypsanti, niekada nesipurtanti jokio prieglaudos darbo, visada atsišaukianti į pagalbos prašymą, nuostabi trylikametė (!), su kuria niekada nebus baisu eiti į jokią žvalgybą. Gyvenime sportininkė ir tiesiog gražuolė, čia, prieglaudoje, viena iš mūsų dešiniųjų rankų.

Meilė gyvūnams neapsiriboja vien prieglaudos gyvūnais. Gerda pati, savo iniciatyva ir mamos pagalba, padeda benamiams gyvūnams – šeria, glosto, kalbasi su jais, bando ieškoti jiems šiltų namų. Namuose jų šeima glaudė gyvūnėlius ir laikinai globai, be abejo turi ir savo augintinių.

Joko. Buvo rastas dėžėje su savo mama. Vos patekęs į Tautmilės prieglaudą, jis sutiko Gerdą… Tą patį vakarą jis jau turėjo savo namus, kuriuose gyvena jau beveik du metus.

„ Joko turi pačias nuostabiausias akis pasaulyje, iš kurių žinau viską, ką jis galvoja, ką norėtų man pasakyti. Nepakeičiamas kompanionas sportuojant miške, ištikimas draugas namuose ar kelionėje, kai lauke sninga ar lyja – jis visada kartu!! Mūsų visų išmyluotas, išbučiuotas – mūsų Joko!”

Širdingai AČIŪ Gerdos tėvams, už nuostabiai užaugintą, išauklėtą, patikėtą mums dukrą!