Pirmą vasaros naktį…

Pirmą vasaros naktį neišsimiegojo moteris, kuriai buvo laikinai nuvežti kačiukai. Nes jai reikėjo keltis 5 val. ryto, o per naktį mažylius reikėjo maitinti pienu su švirkštu. Su kačiukų priežiūra puikiai susitvarkytų kačiukų mama katė, kuri dabar tikrai jų ieško, bet mamos katės šeimininkai nusprendė kitaip.

Pirmą vasaros naktį jauna šeima su nerimu laukė ryto. Jie dirba iš namų, jie prisiima didžiulį darbą – užauginti kačiukus.

Pirmą vasaros naktį galvojame, o kas bus toliau? Kiek jų dar bus? Kur juos dėti? Ar pavyks išvengti ligų?

Pirmas vasaros rytas. 8 val. ryto. Skambutis. Volčiūnai, žmogus vedžioja šunį, randa dėžutę su kačiukais…

ir jau nebesinori nieko komentuoti.

Žmonės, kurie išmetate savo gyvūnų vaikus, gyvūnai kenčia dėl jūsų neatsakingų poelgių. Kitiems žmonėms tenka didžiulis krūvis, kad jiems padovanotų geresnį gyvenimą Juk būtų visiems daug lengviau, jei pagaliau kiekvienas prisiimtume atsakomybę. Mažylių neužkasinėtume, neskandintume, nemėtytume kitiems per tvoras, nepalikinėtume dėžėse nežinia kur, o kiekvienas prisiimtume savo atsakomybę ir ieškotume būdų, kaip humaniškai išspręsti nelauktą sunkumą su savo augintinių pagausėjimu. Ne slapčia gėdyjantis juos kažkur nukišti, o kreiptis pagalbos, jei patiems nepavyksta susidoroti. Pagalbos šiais laikais tikrai daug galima gauti ir su augintinių sterelizacijomis, ir su naujų namų paieška ir radimu saviems ar priklydusiems augintiniams. Reikia tik kreiptis, ieškoti ir rasite.