Mūsų buvo vienuolika. Girdėnų šuneliai
Mūsų buvo vienuolika. Gyvenome mylimi, tačiau labai baisiame nepriteklyje : jauni, bet išsekę, dėl nekokybiško maisto ir bado buvome netekę dantų ir turėjome sveikatos problemų, kol vieną dieną atkeliavome į prieglaudą.
Būtent čia sužinojome, ką reiškia būti SOTIEMS, nedrebėti iš šalčio, nes paprasčiausiai trūksta kūno masės, nesipešti dėl kąsnelio, nes jis jau ne vienintelis 11-kai burnyčių…
Po pusantrų metų prieglaudoje likome dviese iš vienuolikos. Kitiems jau pasisiekė – jie iškeliavo pas žmones, kurie priėmė juos tokiais, kokie jie yra. Kas gali būti svarbiau už meilę gyvūnui su “trūkumais”? Droviems, bijantiems mašinų, žmonių, garsų, nesuprantantiems , kad gamtinius reikalus reikia atlikti lauke, o maisto slėpti jau senai nereikia – jis visada bus. Kas gali būti svarbiau už visagalę meilę, daranti tikrus stebuklus?
Likome dviese. Ar ateis mūsų stebuklų diena? Tikimės. Tikimės tuo bėgiodami prieglaudos kambariuku, tikimės, besišildydami saulėje prieglaudos kiemo voljere, tikimės leisdami perbraukti delnu per savo kailiuką… Mums čia gerai , jog turime su kuo palyginti, tačiau mumyse neblėsta viltis, kad gali būti dar kitaip. Tikėsime, kol alsuosime.
TUZIKAS
Vienuoliktuko istorija –> https://www.facebook.com/TautmilesPrieglaudele/videos/1824872467527703/
Taip pat ši istorija patraukė ir vieno žymiausių internetinių portalų Bored Panda dėmesį —-> https://www.facebook.com/watch/?v=574989539635749
Informacija