Linkėjimai iš Vokietijos. Megė

Linkėjimai iš Vokietijos 🙂

Megė
Šitą mielą padarėlį pamilom iš nuotraukų, iš kurių žvelgė liūdnos akys, ir iš aprašymo jautrios būtybės, kuriai sunku sutarti su prieglaudėlės neklaužadomis. Megės laukė ilga kelionė į Berlyną, kuri jos globėjos Miglė Bumbulytė dėka vyko nuostabiai sklandžiai, o pati Megi ją atlaikė kaip ir visus ją pasitinkančius iššūkius – išsigandusi, bet ryžtingai. Iš mašinos tada norom nenorom išlipo juodas prie žemės prisiplojęs koldūnėlis, kuris blaškėsi į kairę, į dešinę. Po kiek daugiau nei mėnesio naujuose namuose lauke sutikti kitų šunų šeimininkai sako, – tai – kitas šuo! Iškėlusi uodegą Megė striksi po savo (taip, savo) parkelį, džiaugsmingai sutinka savo šuniškus pažįstamus (yra jau ir keletą širdžių sudaužius), jau beveik be baimės važiuoja miesto metro, dalyvauja šventėse, muzikinėse dirbtuvėse (mėgsta klasikinę muziką), pareigingai lydi į darbą ofise ir kaip karalienė išsidrėbusi miega savo queen-size lovytėje. Turi ir savo nuomonę. Kartą pagalvojusi, – tu čia toliau vaikščiok, aš jau gal varau namo, – pasileido bėgti. Ach, tas jausmas kai matai per šaligatvį skriejančias savo šuns užpakalines kojas ir žinai, kad tu jo gyvenime nepasivysi… Taip pat turi tvirtą nuomonę dėl maisto, yra gurmanė. Kadangi sauso nuobodaus (beje ir nenuobodaus) maisto atsisako visiškai, šis maišomas su konservais. Greitai suprato skirtumą tarp gerų ir labai gerų konservų ir yra pasiryžusi veikiau numirti badu, nei ėsti tuos, kurie nėra labai geri. Be abejonės ši šunytė yra be galo lepinama, bet nieko jai negaila, kai ji rytais įšoka į lovą ir duoda bučkį, sakydama, – kelkis, I love you!