Linkėjimai iš namų. Vinstonas
KODĖL TAI DAROME?
KODĖL SIEKIAME DOVANOTI Į NAMUS? KODĖL TIKIME KAD MUMS PAVYKS?
TODĖL, kad įdedame į savo globotinius tiek meilės, pastangų atgauti fizinę bei dvasinę sveikatą, todėl atsiranda vis daugiau Žmonių, su kitokiu požiūriu, žmonių, nebijančių iššūkių, Žmonių “Mažiau kalbų – daugiau veiksmų”, Žmonių, apie kuriuos irgi norisi pasakoti, kad kiekvienas iš mūsų žinotų, kad tai ne vaiduokliai – jie tikrai egzistuoje visai šalia mūsų 
😉
“Vinsis (ex- Vinstonas) nusprendė pasirodyti savo likimo broliams bei sesėms, kurie nuo šiol turi šiltus guolius, skanukų pilnus indelius, pilnas ❤️ meilės bei plačius lakstymo plotus.
Vinsis į mūsų šeimą atkeliavo po savanoriavimo “Tautmilės prieglaudėlėje”, šių metų Balandžio 14 d. po vyro mėnesį trukusio kasdieninio šunelio vedžiojimo prieglaudoje.
Neatlaikė vyro ❤️ rytą vakarą po vedžiojimų Vinsį palikti prieglaudoje pririštą prie būdos grandine. Taip po eilinio vieno rytinio vedžiojimo, Vinsis negrįžo prie sau įprastos būdos, nužingsniuodamas takeliu link jo laukiančių naujų namų, už nugaros palikdamas prieglaudos sienas…
Naujuose namuose Vinsio laukė pirmieji iššūkiai – laiptai… turbūt ne tik mes, bet ir kaimynai pirmuosius užlipimus ir nulipimus jais girdėjo. Padedant, kalbant, raminant laiptų baimė dingo po 3-jų dienų. Vėliau sekė pažintis su namų senbuvėmis, katėmis. Čia nebuvo jokių nesklandumų. Katės dabar pasivaikščiojimų kompanionės. Tačiau neseniai buvo pasireiškusi pavydo gaidelė vienai iš kačių Vinsio balse, bet su Meilės pagalba viskas stojosi į savas vietas.
Dar nepripažįstame jokių žaislų, tik savo guolį, įsikandus į narsus nešiotis po namus, po vakarinio pavalgymo. Taip pat jau teko “persodinti” vazonuose augančias gėles savaip 🙂 nes vis prisimenamas duobių kasimas iš prieglaudos laikų.
Tačiau kaip ~7-erių metų šuo, kuris visą savo gyvenimą praleidęs prie būdos, per šį trumpą laiką naujuose namuose išmoko pagrindines komandas, nuolat įvedant naujų. Puikiai sutariantis su kitais keturkojais, pakantus vaikams, mylintis aplinkinius, kasdien mus stebina savo pasitikėjimu, tolerancija, imlumu, besikeičiančiu charakteriu, spindinčiomis akimis, vis dažniau vizginama ir pakelta uodega, šypsena snukelyje… tik dar vis dirbame su baimėmis važiuoti mašinoje bei žaibams ir griaustiniams, kurie šiuo metu vis dažniau pasitaiko 😀
Pirmam kartui plačiau prisistatėme su pažadu vėliau dalintis savo kasdieniniais nuotykiais.
Linkėjimai. Edita, Martynas ir Vinsis 🐕”
Informacija