Linkėjimai iš namų. Simona ir Pepsis
Linkėjimai iš namų. Simona ir Pepsis
Prieš metus nusprendėme, kad laikas įsigyti šuniuką. Pamačiau skelbimą Facebook „Tautmilės prieglaudėlės“ puslapyje apie dovanojamą kalytę Kleckutę. Ji mane taip pakerėjo. Paskambinome ir susitarėmė dėl susitikimo, kad galėtume susipažinti, tačiau buvo labai daug norinčių jos ir mes likome antri eilėje. Kleckutė rado naujus namus, o mums pasiūlė nuvykti pas savanorius pasižiūrėti kitų šuniukų. Taip ir padarėmė. Susitarėmė su savanore, kuri buvo pėmusi į laikiną globą du mažus šuniukus, rastus dėžėje. Jie buvo apie 3-4 mėnesių amžiaus. Kai atvykome, mus pasitiko du maži kukuliai, tokie mieli mieli. Tai buvo broliukas su sesute. Broliukas buvo drąsesnis, o sesutė kiek kuklesnė. Kai atsitūpiau su jais pabendrauti iš arčiau, broliukas pats atėjo pas mane ir įsitaisė tarp rankų tarsi sakydamas: važiuojame namo. Savanorė siūlė paimti abu, bet tuo metu galėjau sau leisti tik vieną. Išsirinkome broliuką, o sesutę palikome laukti kitų mylinčių šeimininkų.
Parsivežę namo išrinkome jam Pepsio vardą. Namų jis mums neniokojo, tik išmokė mus daiktus pasidėti į vietą. Greitai išmoko savo reikalus atlikti lauke, mokėsi komandų ir paklusnumo. Apsigyvenus Pepsiui, namuose atsirado dar daugiau juoko, šypsenų ir meilės.
Pepsiui dabar jau metai ir keturi mėnesiai. Jis mokosi ir tobulėja labai noriai, mes irgi kartu mokomės su juo. Jis yra labiau gamtos šuo nei miesto. Turi baimę baisiai urzgiančioms mašinoms, motociklams, bet bandome tai įveikti. Nuvežus jį į mišką, gali tris valandas lakstyti nesustodamas. Labai mėgsta lakstyti ten, kur daug kalnelių ir dar daugiau brūzgynų. Vasarą Pepsis važiuoja žvejoti, maudosi, nardo ir traukia kriaukles iš vandens. Grįžus iš parduotuvės visada patikrina maišus, ar jam ką nors nupirkome. O padavus naują žaislą džiaugiasi taip, kaip žmogus džiaugiasi laimėjęs milijoną. Esu labai laiminga, kad turiu Pepsiuką.
Pepsis yra labai draugiškas, viso rajono šunys yra jo draugeliai. Rytais žadina mane ne dėl to, kad savo reikalus pasidarytų, o kad galėtų pažaisti su kiemo draugais.
Vieną rytą sėdžiu, geriu kavą ir Pepsis tik strykt iš vietos ant palangės užšoko. Nusprendė pasižiūrėti, ką jo draugai veikia. Nuo tada praminėme jį katašuniu.
Kai gaminu valgyti arba prausiuosi, jis įsitaiso ant pėdų ir snaudžia. Nuostabus jausmas. Pepsis nemėgsta, kai jį myluoji, mėgsta privatumą. Miega kojų gale, turi guolį, bet ten miega tik tada, kai būna labai pavargęs.
Šaltinis –> http://nebrisius.lt/simona-ir-pepsis/
Informacija