Linkėjimai iš namų. Rita ir Kasparas

ŽAVIMĖS TOKIAIS ŽMONĖMIS, kurie “nesibrydkina”, nepabūgsta, kurie ne tik ieško naujo šeimos nario, bet nori PADĖTI LABIAUSIAI nuskriaustiems. Vieni tokių yra Kasparo šeimininkai (o tokių tikrai dar turime. Vienetai, bet JIE YRA! )

Pusė metų! Tiek ponas Kasparas karaliauja mūsų namuose! Praėjus pusei metų, galiu pasakyti, kad atsiskleidė visiskai kita jo pusė: senukas laksto kaip pasiutęs, reikia paspardyti ir padaužyti viską, ką tik įmanoma, viskas gali būti panaudota kaip žaislai, jeigu tik rasi būdą. Apetitu viiiiisiškai nesiskundžiam: mažiukas su savo paskutiniais dantim ir sauseką ėda kaip pasiutęs, ir žalios mėsos išsiprašo, ir su mumis kartu pietus ar vakarienę iš vienos lėkštės valgo (taip, taip, duodame jam visko paragauti, žinome, kad nelabai gerai, lepinam, bet manau, kad jis to nusipelnė).

Kasdien grįžus po darbo pamato per langą ir iš kart skuodžia prie durų pasitikti. Labai mėgsta kalbėti ir prašyti visko balsu, ypač vitaminų pastos (viskas, kas kvepia žuvimi, yra skanu!).

Superinis vaikas. Reguliariai tiriamės, dantis išsirovę ir burnos/dantų higieną pasidarę nebesiskundžiam niekuo. Su gydytojomis elgiamės gražiai ir labai baisiai nesiskundžiam. Net prie “grožio procedūrų” pripratome (ausų, akių, nosytės valymas, nagų kirpimas, pėdučių plovimas).

Viskas daug geriau, nei tikėjomės. Siunčiam visiems linkėjimus! Rita