Linkėjimai iš namų. Deizė
Tobulas mūsų gyvenimas…Bent mums atrodo, kad jis jai tobulas 
🙂
Su mumis ši mergina jau daugiau nei 1,5 mėn. Ar buvo sunku? Taip ir labai, bet tik pirmas dvi savaites. Paskui palaipsniui nebebijojo mūsų prisilietimų, lauko, pastatų didybės, garsų lauke, svetimų šunų. Dabar jau ji maldauja paglostymų ir dėmesio, visą dieną galėtų nuolankiai sėdėti šalia, kad tik glostytum. Išmoko mėgautis vėju ir gaudyti orą bei balandžius. Išmoko mėgautis pasilakstymu ir apsiuostymu su kitais šunimis, žinoma ne visi jai patinka – įnoringa mergina, su bet kuo nedraugauja. Per tą laiką susirado daug keturkojų draugų, bet dvikojų staigesni judesiai ir prisilietimai jai kelia baimę. Ties tuo dirbame. Jau turėjo asmeninę sesiją su dresuotoja, laukia dar bent kelios.
Per tą laiką buvo daug pirmų kartų – kelionė automobiliu, visa diena lauke, kelionė pas veterinarą.. kaip ištvėrė? Stebėtinai gerai 🙂 Mokomės komandų ir sekasi gerai.
Vis dar prisimenu kokia ji buvo antrąją dieną su mumis – tyliai guliu, girdžiu kaip išlenda iš narvo kitame kambaryje, tylius ir lėtus žingsnius, pasimato šešėlis tarpduryje, o išgirdusi žmogaus judesį šešėlis bėga atgal į narvą. O dabar kaip? “Išleisk iš narvo, nes noriu būti su žmogumi!” 🙂 Prisimenu kokią baimę patys patyrėme ją pasiėmę, nes ji bijojo visiškai visko. O dabar mes džiaugiamės ir žinome, kad sunkiausia jau praeityje, o viskas kas liko – bendro gyvenimo verčiami kalnai ir nuostabios akimirkos 🙂
Eglė
Informacija