Linkėjimai iš namų. Bandži
“Atrodo, nieko netrūksta. Tikrai, mums nieko ir netrūko, bet jai trūko mūsų. Ir į šią istoriją įnešame dar vieną spalvą – jos vardas Bandži. Sutikome ją Tautmilės prieglaudoje vedžiodami kitus jos gyventojus. Galvoje kirbėjo klausimas – kodėl? Kodėl toks šuo yra čia. Juk žmonės mėgsta kilmę. O jos akys pasakė viską. Liūdna, nepasitikinti niekuo, atrodė, net pačia savimi. Lyg jos pasaulis būtų sustojęs, o gal jis niekada ir nesisuko. Daugybė klausimų ir baisus akmuo širdyse. Kelios dienos ir ji atvyko į namus. Kaip sakė veterinaras, jai 6 o gal 8 metai, akivaizdu, buvo naudojama reprodukcijai. Bet mes ne apie tai, mes apie tai, kaip niekada nemylėtas gyvūnas gali mylėti visa širdimi! Žinoma, pradžia buvo sunki. Daug pykčio, tylos, instinktyvaus puolimo vien už norą glostyti. Ilgas kelias ir pagaliau lašas pasitikėjimo žmogumi. Lašas, kuris labai greitai virto jūra. Ji tiki visais, kurie jai tiesa ranką, net leidus bėgti tolyn, džiaugtis miškais bei pievomis, ji bus šalia savo žmogaus. Ir taip, ji įrodė, kad su dideliu noru bei meile net pikčiausius demonus galime nugalėti.”
Informacija
