Linkėjimai iš namų. Asta ir Maksas

Linkėjimai iš namų:

Jau pernai supratau kad mano netyčiukas #Maksas festivalių šuo. Šiemet #DPoezijos #Šaltinis supratau kad jis ne tik dalyvis, bet ir “turintis pareigas” – užsiimti su vaikais kol tėveliai relaksuoja. Pati apakus koks jis kantrus, pakantus ir švelnus mažiesiems. Net tampymui už uodegos, teko eiti su tėvais aiškintis dėl vaikų pamokymo. Trys pilnos paros pakantumo. Tačiau nepakantus absoliučiai bet kokiam mano fiziniui kontaktui su žmonėmis, jokių rankų, apsikabinimų ar pašūkavimų. Jokio nuėjimo į minią, tuliką ar pan. Visur, ištisas paras šalia. Net lakstydamas su vaikais kas kelias minutes atbėga patikrint ar aš ten kur paliko, atbėga ne vienas, atbėga su visu pulku auklėtinių, o kaip taisyklė – svetimi vaikai vargina. Ir dar tie prabudimai 7 ryto, kai atguli po penktos ir išgirdęs per miegus “kur SUNUKAS?” supranti kad tavo palapinėje keturmetis pyplys stovi na o karštyje juk apsirengęs nemiegi #Priglausk #Gerumas #Ištikimybė #Dpoezija #Priklausomybė #TautmilėsPrieglaudėlė #VersloPlanas Foto.: Alio. Raseiniai