Linkėjiamai iš namų :)))) Sniegutis
Linkėjiamai iš namų 
🙂)))
Sniegas, buvęs Kuzia, atvyko į mūsų šeimą kaip Kalėdinis stebuklas. Ačiū Tautmilei ir Neringai , kad ištraukėte šį mažą stebuklą iš šulinio.
Sniegas – džiaugsmas ir mums, ir mūsų draugams bei artimiesiems. Jis – visų draugas. Kaimynų vaikai atlekia su juo pažaisti, maža mergaitė, bijojusi visų be išimties šunų, nepaleidžia Sniegučio iš rankų, kai svečiuojasi pas mus. Kartą su juo pasikeisdami net ledus valgė. Tik nesakykit jos mamai, gerai?
Sodyboje susidraugavo su jautuku. Lakstė abu vienas paskui kitą, kol vieną dieną jautukas palaižė Sniegučio snukutį. Tas šlapias bučinys mūsiškiui nelabai patiko, tai dabar dažniau stebi savo draugelį. Namuose užmezgė ypatingą draugystę su senoliu žiurkium, paniurko jį, leidžia žiurkiukui save pakutenti. Dar pagainioja namuose ir kieme katytę. Ir jam gerai, kad turi ką pavaikyti, ir katė po žiemos lengvai svorį numetė.
Su triušyte sekėsi kiek sunkiau – kartą bežaisdamas ją papešiojo ir gavo barti. Tai ir buvo turbūt vienintelė jo iškrėsta šunybė. Per tuos penkis mėnesius, kai gyvena pas mus, nesugraužė jokio rimto daikto, labai greitai suprato, kokius reikalus reikia atlikti lauke. Jei kas paklaustų, kaip galėčiau apibūdinti Sniegą vienu žodžiu, nedvejodama pasakyčiau – TOBULAS mūsų šeimai.
Ką gi mėgsta Sniegiukas? Mėgsta šlepsėti po balas ir varlinėti. Labai mėgsta purvo vonias. Vien kojoms neužtenka, reikia būtinai ir užpakalį įmerkti. Labai mėgsta dirbti su mumis. Jei vyras skaldo malkas, jis graužia šalia pagalį. Jei vyras žvejoja – Sniegas irgi žvejoja varles arba stebi plūdę. Jei aš kapstausi darže, jis irgi padeda man rausti duobutes arba išguli jau sudygusius daigelius. Arba kauptuką gaudo. Žodžiu, jo džiaugsmo visur pilna.
O pabaigai dar ir pasigirsime. Vakar baigėme dresūros kursą ir išlaikėme 1-ojo lygio paklusnumo egzaminą šunų dresūros mokykloje “GreatPet”. Užėmėm antrą vietą. Va!
Ramūnė su šeima
Informacija