Laiškas. Skaitai – ir virpa širdelė
Laiškas. Skaitai – ir virpa širdelė nuo nenupasakojamai gero jausmo 
🙂
Norėčiau padėkoti už stebuklą, kurį išsaugojat ir mums padovanojate. Kai tėvai nutarė paimti šunį iš prieglaudos, kažkur giliai širdyje turėjau abejonių ir bijojau. Bijojau, kaip šuo pritaps šeimoje, nes mūsų šeima didelė, yra vaikų. Vasarą leidžiame sode, žiemą mieste. Kartu atvažiuoja du katinai ir dvi katės. Kai šuo jau didelis, nežinai su kokiu „bagažu“ iš praeities atkeliauja, kokius įpročius turi, kokias baimes.
Tėvai apsilankė vienoje prieglaudoje, ten viena kalytė jiems patiko, bet atsirado jos šeimininkai. Tada trise atvažiavome į Tautmilės prieglaudą. Sutarėm, kad neskubėsime, pradžioje susipažinsime. Prieš tai žiūrėjau nuotraukas, skaičiau istorijas. Atvažiavome, Olga nuvedė į vieną patalpą, ten patiko dvi mergaitės. Iki šiol prisimenu protingą žvilgsnį su viltimi ir tai, kai laižė mano ranką…Bet visų nepaimsi. Ir tada parodė dar vieną – panelę Tiną. Pabendravome su ją ir sprendimas buvo priimtas – Tina.
Tina yra tobula, ji yra mūsų, tai supratome jau pirmą dieną. Kai važiavome mašina, kai atvažiavome į sodą ir supažindinome ją su kitais šeimos nariais. Šiandien jau negaliu įsivaizduoti, kad ji galėtų gyventi kitur. Ji moka bendrauti su vaikais, ramiai reaguoja į mūsų katinus. Už tvoros loja kaimynų šunys, ji labai ramiai į tai reaguoja. Net pagalvojome, ar ji turį balsą, ar loja? Bet kai ji surado žaislą ir pradėjo žaisti, išgirdome, kai urzgė:)
Ji labai protinga, miela, tvarkinga. Mėgsta miegoti lovoje, bet žino, kad tėčiui tai nepatinka, tai į jo lovą nelenda, atsigula greta. Vaikai buvo sužavėti, kai išsiaiškino, kad ji moka duoti „labas”. Galėčiau apie ją daug ką pasakyti, nors viską atspindį keli žodžiai: „Ji mūsų svajonės šuo“. Ačiū tiems, kas ją rūpinosi iki tol, kai ji atkeliavo į mūsų namus.
Liudmila su šeima
Informacija