Foto
Foto

Laiškas iš namų. Scylla

Laiškas iš namų

Šiandien noriu pasidžiaugti dideliu pasiekimu. Tai ne triukas, ne komanda, o papraščiausias pasitikėjimas ir artumas. To neišmokome vaikštant į dresūra ar su skanukais, o su laiku ir kantrybe. Scyllą pas mus jau 1.5m, o pateko į mūsų rankas tik penkių savaičių amžiaus. Buvo linksmas, judrus šuniukas kuris pirmiausia (ir stipriausiai) pamilo ne mus, o katiną.

Pasiimant mažą šuniuką, daugelis tikisi nuo pirmos akimirkos turėti geriausią draugą. Niekas nesitiki, kad bandant šuniuką glostyti (iš apačios, jam matant visus judesius) šuniukas vengs prisilietimo, paims maistą iš rankos ir iškart atsitrauks. Mažai kas tikisi, kad šuniukas rinksis katino kompaniją kitame kambaryje vietoj to, kad su tavim gulėtų ant sofos.

Scylla visada buvo paklusni ir gero būdo, bet niekada nebūtume jos apibūdine kaip ‘meilaus’ šuniuko – paglostymai ir prisiglaudimai jos negundė ir nebesitikėjome, kad sugundys.

Bet praėjus metams, šią vasarą, Scylla pirmą kartą atsigulė ant nugaros ir leido paglostyti pilvą. Praėjus dar keliems mėnesiams – pirmą kartą palindo po kaldra. Po beveik pusantrų kartu – Scylla pradėjo glaustytis, tiesiog murkti glostoma. Pradėjo žaisti su žaislais, juos atnešti ir purtyti prie mums prie veido, kad su ja žaistume.

Viskam reikia laiko.

Simona

Kur, Kada

2019-01-30