Kola siunčia visiems linkėjimus :-)

Dalinamės jos šeimininkų pasakojimu.

Vasario pabaigoje bus jau dveji metai kaip auginame priglaustą iš Tautmilės prieglaudėlės Kolą. Nusprendžiau parašyti kaip mums sekasi.

Mūsų augintinė buvo likusi paskutinė iš saldaus trejetuko: Pepsi, Fantos ir Kolos. Tuo metu jai buvo apie pusę metų. Jos vardas pasirodė mums įdomus ir turintys savo istorija, todėl jo nekeitėm.

Kola iš karto pakerėjo savo švelnumu. Pirmą laiką namuose  ji buvo kiek nedrąsi, bet greitai susidraugavome ir dabar neįsivaizduojame kaip be jos gyventume.

Ji aktyvi, šiek tiek drovi ir tuo pačiu labai smalsi. Be galo džiaugiasi kai gauną naują žaisliuką (pageidautiną cypiantį), labai mėgsta važiuoti kur nors automobiliu (jame turbūt sutiktų ir gyventi) ir džiaugiasi kai apsilanko svečiai.

Kola turi savo režimą ir griežtai jo laikosi: primena mums kai turime keltis, pasivaikščioti ir puikiai gaudosi kada turime grįžti namo iš darbo, todėl lieka labai nepatinka jei po darbo vėluojame J , o pagal mūsų aunamus batus supranta ar ji dabar keliaus iš namų kartu su mumis.

Gana greitai Kola perprato pagrindines komandas. Labai sumani, todėl kartais jai pavyksta ir mus pergudrauti.

Kola man yra kaip vaikas – pats mieliausias ir gražiausias padarėlis. Siunčiame linkėjimus nuo mūsų šeimos visai prieglaudos komandai!