Kleckutės linkėjimai
Būna dienų, kai nėra nei vienos laisvos vietos, nei vieno kampelio… o visai mažiukai pipirai lyg tarakoniukai užvaldo visus prieglaudos kampus. Ir neįdomu kokiam neadekvačiam asmeniui, kad niuuuu neturime, kur padėti mes to mažo, pilno blusų padarėlio… bet ir jam palikti jo jau negalime.
Ši mažylė pateko pas mus, atnešta gero “gelbėtojo”, o mūsų Olia su ašarom akyse liko stovėti turėdama vienoje rankoje mažą kačiuką, kitoje šią lyg drebulės lapą drebančią kleckę…
Visa laimė atsirado laikinoji globa, gydymas ir kažkodėl ilgos namų paieškos… Bet kiekviena kelionė iš taško A užsibaigia tašku B 
🙂 – taip ir ši gražuolė rado namus. Gaudom linkėjimus 🙂
“Nikė, prieš pusmetį buvusi tiesiog mažutė kruopytė, nuostabiosios gerosios globėjos Ieva Sebeckyte ir jos mamos išplėšta iš mirtinų parvo viruso nasrų, jau 5 mėnesius yra mūsų namų amžinasis variklis 
🙃 Nenustygstantis pozityvas, jautri ir meilės pilna širdelė 
❤ Buvo tiek visko naujo – kasdieniai nepaprasti atradimai, mažos nesėkmės ir dideli džiaugsmai 
😁 keistųjų padarų – kačių jaukinimasis 
🐱 sodininkavimo bandymai 
🌱pirmas sniegas 
☃️ pirmas ledas 
⛸ visko ragavimas 
🍴… sunku perteikti jos energiją ir susižavėjimą tokiu stebuklingu pasauliu 
😍 turbūt visi šios grupės nariai žino tą jausmą, kai į tave su visišku pasitikėjimu žiūri spindinčios akytės… ”
Kur, Kada