“Ir lašas jūroje gali tapti galinga banga” 🌊 Ugnė

Esame labai dėkingi už nuolatos iš jūsų gaunamą paramą. Nesvarbu kokią – maistu, pinigais, rankomis.

Būtent jūsų paramos dėka, mūsų savanorių ir darbuotojų rankomis šiandien mes galime turėti tai ką turime ir judėti pirmyn, gelbėti dar daugiau gyvybių, rasti mylinčius namus mūsų globotiniams, priglausti tuos, kurie visada gyvens su mumis.

Tad tariame AČIŪ ir kviečiame skirti 1,2 proc. (https://tautmilesgloba.lt/1-2-gpm/) mūsų veiklai remti, jog niekuomet nesustotume, o globotinių gyvenimo sąlygos tik gerėtų.

O dabar kviečiame paskaityti vienos iš savanorės patirtį, dalyvaujant prieglaudos gyvenime.

“Sveiki, esu Ugnė ir Tautmilės globoje savanoriauju nuo 2018 metų spalio. Iki dabar praleidau daugybę savaitgalių prieglaubos sodyboje prie Medininkų, kur galite sutikti ne tik šunis ir kates, bet ir bandą avių, arklių, ponių, karvę, kuri į prieglaudą pateko iš filmavimo aikštelės, kartu su gaisrininkų pagalba išgelbėtų gulbių ir kitų įvairiausių paukščių. “Tautmilės globa” tai prieglobtis visoms būtybėms, nes čia kiekviena gyvybė vertinama, kaip vienodai svarbi.

Be savaitgalių praleistų tvarkantis prieglaudoje taip pat esu laikinai prieglaudus kelis mažylius, o vėliau suradusi tikruosius namus.

Pirmoji buvo Savana, pati gražiausia šunytė pasaulyje! Užsukus su ja į parduotuvę, net vyrai nepraleisdavo progos jos pamyluoti.

Tuomet globojau Pemą, mažylę vos mėnesio laiko. Ir kaip tuomet juokavau “aa tai va ką reiškia turėti vaikų”, nes Pema pirmas savaites miegojo šalia lovos, verkdama keldavosi tris kartus per naktį, kad būtų pamaitinta ir padarytų reikalus. Atsimenu, kaip pirmą kartą džiaugiausi, kai Pema išmiegojo visą naktį. Be visa ko, Pema sirgo poodinę infekcija, kuri pasireiškė giliomis žaizdomis ant visų keturių letenėlių. Ne viena kelionė į veterinarijos kliniką, daugybė žaizdų perrišimo ir dabar Pema linksma ir guvi gyvena mylinčiuose namuose.

Taip pat buvau priglaudus katinėlį Lašelį, turinti neurologinį sutrikimą – neturintį koordinacijos, kratantį galvytę ir sunkiai valdantį galines kojytes. O dabar kaip tikras ponas katinas gyvena savo katino dienas pas kitą savanorę. Ir be visa ko turime iš Tautmilės globos paimtą kalytę Dakotą, kuri kiekvieną globotinį priėmė su meile ir rūpesčiu, lyg tai būtų jos pačios vaikai.

Visa tai vyksta ir gali vykti tik mūsų ir jūsų dėka kartu. Tariu ačiū ir aš, kad leidote man dalintis savo meile ir gauti jos dar daugiau iš globotinių, mokytis ir matyti, kad nieko nėra stipriau už norą gyventi, šilumą ir rūpestį.”