Gyvūnas – NE dovana

Šventiška muzika, įžiebtos girliandos, akį traukiantys blizgantys eglučių papuošalai – su niekuo nesumaišysi atėjusių Kalėdinių švenčių.

Puošnios margaspalvės dovanų dėžutės tiesiog kviečia įdėti kažką, kas pradžiugintų artimuosius, draugus, net patį save – ar tai būtų maloni smulkmena, ar didelė dovana. Nes kažkam ta dovana gali tapti savotišku Kalėdiniu stebuklu, svajonės ar realaus noro išsipildymu. Todėl pasiduodame dovanų karštligei, galvos plyšta nuo idėjų paieškų, kraustomės iš proto, derindami galimybes ir norus, galvodami kaip rasti geriausią sprendimą.

Na o mes, kaip sugedusi plokštelė grįžtame prie sveiko proto ir atsakomybės temos. Tarp dovanų idėjų Kalėdoms – nuo saldumynų, riešutų ir citrusinių vaisių, lėlių, mašinyčių, spalvotų tušinukų iki dronų, telefono aparatų, kvepalų, papuošalų, kažkam tikrai kils GYVŪNO (pasi)dovanojimo idėja – mielo, GYVO augintinio, draugo ir t.t.

Net jeigu netyčia metų bėgyje girdėjote, kaip tas žmogus ištarė frazę „ooo, koks fainas šuniukas, kaip norėčiau“ arba „visada svajojau turėti katinuką“ arba JŪSŲ manymu tam žmogui GERAI būtų turėti augintinį – prašome akimirkai sustoti ir išgirsti mus: šventės praeis, dovanos liks – ir lauktos, ir netikėtos.

Skirtumas tarp dovanos ir „gyvos“ dovanos yra didžiulis – atsakingas žmogus negali jos nukišti į spintą, kai ji nusibosta, negali perdovanoti, negali tiesiog išmesti, negali su kvitu grąžinti atgal į parduotuvę, net jeigu ji nebėra miela, reikalinga ir norima. Ji tampa NAŠTA.

Todėl šiandien vėl kalbame apie norus ir ATSAKOMYBĘ. Kiekvienam norėtųsi padėti lygybės ženklą tarp savo norų ir savo galimybių, bet būkime sąžiningi patys sau, spręsdami šią lygtį.

Mes, gyvūnų globos organizacijos, dažnai pajuntame Jūsų neapgalvotų sprendimų pasekmes, nes tampame prieglobsčiu nebereikalingoms GYVOMS dovanoms, mes guodžiam tuos, kurie keičia dovanų dėžutes į narvus.

Todėl mes ir vėl prašome Jūsų – dovanokite atsakingai. Gyvūnas – NE dovana. NE žaislas. Gyvūnas – tai šeimos narys.