Džipas

Džipas.

Kodėl… kodėl… kodėl nepriimam gyvūnų į prieglaudą? Kodėl laikas nuo laiko skelbiame karantiną? Paskutinis mėnuo buvo išties sunkus: labai daug nuo virusų susirgusių gyvūnų, ir visi jie iš naujai į prieglaudą patekusių šunų būrio: kurie buvo neskiepyti, neturintys apsaugos nuo virusų, o patekus į naują vietą, kur daug kitų šunų, dar prisidėjo stresas ir visa tai tik padidino riziką susirgti… Todėl susirgus bent vienam iš mūsų globojamų gyvūnų, negalime priimti neskiepytų naujokų, nes stipriai rizikuotume jų gyvybe ir sveikata….

Buvo juodų dienų. Iš tiesų JUODŲ, nes liūdnomis jų net liežuvis neapsiverčia pavadinti. Paskutinėmis dienomis kovojome už Džipą – jauną, gražų, nuotaikingą juodulį, kuris tiesiog akimirksniu lūžo… Kovojome visais įmanomais ir neįmanomais būdais : klinikos, vaistai, lašelinės, darbuotojų naktiniai budėjimai ne minutei nepaleidžiant jo letenos iš savo rankos – kad matyti, kad jausti, kad nepralaimėti. Savaitė kovos ir vakar dieną lyg jau pastebėjome lūžį – Džipas atsigauna, Džipas pirmą kartą per savaitę pavalgė!!!

Džipas kovotojas, vienas iš tų, kurie laimi šią varginančią, sunkią kovą, iš kurios ne kiekvienas išeina gyvas. Laimėjo mūsų darbuotojų, mūsų savanorių dėka. Šiandien Džipas siunčia mums visiems linkėjimus ir padėką už tai, kad visą savaitę nepaleidome savo suspaustų kumščių ir palaikėme jį.