Apie Tailando dramblius ir ne tik

Šiame filmuke daug įkvepiančios didelės širdies žmonių stiprybės ir ryžto, priminimo, kad mūsų veikimas, mūsų ryžtas, maži žingsneliai, kuriuos žengiam kasdien, mūsų pačių mąstymo keitimas ir visų svarbiausia MEILĖ tokį neteisingą gyvūnams pasaulį pakeis. Iš lėto, bet pakeis.

Taip pat šiek tiek priminimo apie tai, kaip dažnai nesusimąstydami palaikom netinkamą elgesį su gyvūnais, kaip užsimerkiam tam, kas žiauraus vyksta, ar tiesiog net nepagalvojam, kad gyvūnų atžvilgiu daroma kažkas neteisingo…

Šiame filmuke apie Tailando dramblius, bet ta pati išmintis juk gali būti pritaikyta ir šunims, ir katėms, ir visiems kitiems gyvūnams. Kaip dažnai galvojame – juk tai tik gyvūnas. Kam ten rūpi, ar sėdi jis pririštas metro grandine ant kaklo, skaudančiai įsiręžiančiu antkakliu visą gyvenimą nieko nematydamas tik tą savo vietą, ar turi šviežio vandens, ar gauna maistingo maisto, o gal minta tik atliekom nuo stalo, kuo pigiausiu maistu iš parduotuvės, ar būda ne kiaura, ar ne šlapia jam ten, ar ne kieta, ar stingdančiai ne šalta, ar ne pasiilgo bendravimo su žmogumi, ar neliūdna jam ten vienam, ar išmestas iš namų ras, kur prisiglausti, ar ne klaidžios sustiręs, nušiuręs, išsigandęs ir nenumirs kur pakelėj iš bado ar po ratais…. O kur dar pykčio išliejimas ant gyvūno ar dresavimas žiauriais būdais…. O jiems juk skauda. Labai skauda. Jie prisimena. Tik taip besąlygiškai mus myli, kad viską atleidžia…

Šiame vaizdo įraše Tailando drambliai. Pasirodymai su drambliais. Jodinėjimas. Oho, kokia pramoga, sakysim. Bet kas vyksta mums nematant, kaip drambliai paruošiami šioms pramogoms? Gyvūnai – ne mums duoti žaisliukai, kuriuos galime naudoti savo pramogai, savo malonumui. Gyvūnai – tai taip pat gyvos ir jaučiančios būtybės, atėjusios į šį pasaulį gyventi savo gyvenimo, mėgautis.

Iki širdies gelmių suvirpinantis Dramblių draustinio įkūrėjos pasakojimas iš filmuko:

– Lek reiškia labai mažą, smulkų. Tai mano vardas.

Sangduen “Lek” Chailert užaugo Šiaurės Tailando kalnuose. Nuo pat vaikystės labai mylėjo gyvūnus ir gamtą ir dėl to buvo imta pravardžiuoti džiungliu mergaite. Kiti vaikai šaipydavosi iš jos. Būdama 16 m. Lek pirmą kartą atsidūrė dramblių išnaudojimo stovykloje. Žiaurumas, kurį ten pamatė, pastūmėjo ją žengti savo gyvenimo keliu ir siekti, kad pasikeistų žmonių ir kiti gyvūnų gyvenimo kartu situacija.

– Kai pradėjau dirbti su drambliais, žinojau, kad tai nelengvas darbas, nes pasipriešinti reikia milžiniškam verslui, atnešančiam didžiules pajamas turizmo srityje… Aš esu prieš žiaurumą. Jei matome, kad yra problema, turime imtis ją spręsti.

Darbinio dramblio dresavimas prasideda nuo jo dvasios palaužimo ritualo: jis mušamas, kankinamas, izoliuojamas. Šis ritualas vadinamas “Phajaan” arba “sugniuždymu”.

– Manau, taip neteisinga. Kodėl mes išnaudojame juos? Jie gimę dėl savų priežasčių, jie turi teisę gyventi šioje planetoje. Bet žmonės visada randa pasiteisinimų: “savęs palinksminimui galime naudoti bet ką”. Negaliu sustabdyti jų. Jei nori parduoti, parduos. Bet nevadinsiu jų ir priešais. Negalime tiesiog kovoti su jais. Problemos gali būti išspręstos, tiesiog turime stoti akis į akį su jomis.

1996 m. Lek įsteigė Dramblių draustinį. Šimtams gyvūnų ši vieta tapo namais. Kasmet tūkstančiai turistų pasirenka atvykti čia ir savanoriauti, rūpintis gyvūnais vietoj to, kad jodinėtų jais ar stebėtų jų pasirodymus. Šis augantis žmonių noras matyti neišnaudojamus dramblius iš lėto keičia Tailando turizmo pramonę.

– Žinote, negalime dirbti vieni. Turime pasakyti “negalime nekęsti žmonių. Nesvarbu, kad jie nekenčia mūsų. Turime eiti ir rodyti savo meilę. Mūsų pergalės, ne mūsų neapykanta keičia juos…

Jos aktyvi veikla prisišaukia įžeidinėjimų ir net grasinimų.

– Daug žmonių nekenčia manęs. Bet žinau, kad vis dar yra kažkas, kas myli mane. Iš dramblių gaunu tiek pozityvios energijos. Nors patiria tiek žiaurumo iš žmogaus, jie vis tiek visada eina pas žmogų. JIE ATLEIDŽIA. NIEKADA NEPAMIRŠTA, BET ATLEIDŽIA. Visada žinau, kad galiu padaryti daugiau. Negaliu jaustis tik maža, nesvarbia. Kasdien žvelgiam į savo problemą ir sakom “galime tai įveikti”. Ir viskas. Niekada nepasiduosiu. Jei matau problemą, visada žinau, kad yra ir sprendimas.

https://www.facebook.com/unboundproject/videos/2236281576587393/UzpfSTI0NjAwNDU4NTQxNDUwNzoyMzU4NjI0NDE0MTUyNTAz/?__xts__[0]=68.ARAVnQxJ2H1u0Oaflifdvc9bu5mq3OqcK0aUKuPOuIMeSxbJ6hGGP4sPUMmLUKglpriwAnNw6LSNL-tuEqauevWUJQLuZM_Wyg_rN3j5AfrazselzWApSJBSARNrOizR6sd-1fLUy1x68cZ6ANrBSb1pD_NSGk5ocgfxQoVrc9J_pqtJ9s0LRt8PT1ohqu63aU4tG95M7DwamHOvkY-oiPtoTqkrAn3NSb4GHsecgZJZu7rmm_FSX2JiU76KbKBp-Gh-nCEAibUUhFReck1EgHvWSAENYi04I331bnU3UkOcPAU2hTZ0G9pmxKT3svBRA3BpAOBmObNBkG0B0zHzcT_7VPEYoYXkCypguf3Yo1g_RmOkQoBo9glBH_EiRpX3PMjjy8L49ep0umHUodQc6Qww-1jv36KNJtmlNdjY7BV3sRHZJEbsno6736Gy38VcPVgGcFqzn1WlNRU0eWLFk9iD6FS8sjfn1Sry34d4s8GhXZwlplbiChQDcZJMAw3-mnHp-A&__tn__=K-R