Abejingumo kaina

Jau daugiau nei metai praėjo nuo man siaubu tapusios mamos dienos, kai turėjau anapilin išlydėti nukankintą prie būdos kalytę. Ir pagaliau galiu kartu su jumis pasidžiaugti, kad ne iš karto, bet teisingumo pasiekėme!
Priminsiu trumpai apie istoriją – gavome pranešimą, kad Vėriškių kaime prie būdos pririšta sužeista ir nusilpusi kalytė. Nuvažiavus pamatėme siaubingą vaizdą – ant šuns snukio buvo siaubinga didelė jau pūvanti žaizda, pati kalytė jau nebegalėjo pati atsistoti ant kojų, buvo visiškai išsekusi. Iš kart nuvežus į kliniką paaiškėjo, kad padėti nebėra kaip, todėl pasirinkome humaniškiausią būdą – užmigdyti. Palikti visko taip negalėjau dėl to kreipiausi į policiją, kurios pirmasis sprendimas buvo išteisinti šeimininką. Dėka Ieva.S buvo parašytas skundas tokiam neįtikėtinam prokuroro sprendimui.
Ir štai mielieji, visi vargai atsipirko. Šeimininkui buvo pripažintas kaltas pagal Baudžiamojo kodekso 310 straipsnį, dėl žiauraus elgesio su gyvūnu ir paskirta 225,96 Eur bauda.
Noriu visus dar ir dar kart paraginti nebijoti ir netylėti, kai matote, kad Jūsų kaimynai kankina ar netinkamai elgiasi su savo augintiniais. Ši kalytė negyveno vienkiemyje, kur jos niekas nematytų, ji gyveno šalia daugiabučio, o būda stovėjo prie pat kelio… Liko nubaustas tik šeimininkas, o ar kaltas tikrai tik jis? Abejingumas kito kančiai ir nelaimei yra siaubingas dalykas, kuris kainuoja gyvybes. Būkime atsakingi ir rūpestingi vieni kitiems ir mūsų mažiesiems draugams, kad tokios istorijos daugiau niekada neįvyktų, o tik liktų kaip skaudi pamoka.