Grutas

Nebespėjame viešinti visų naujienų ir naujokų patekusių pas mus. Šis gražuolis atvyko pas mus savaitgalio naktį. Rastas Lydos plente. Atvežė policija suregavusi į moters prašymą, kurios teigimu šuo buvo išmestas iš mašinos. Mes nežinome kaip buvo ištikrųjų, žinome tik viena, kad šiam dičkiui pas mus negerai. Tik atvykęs atrodė nerealus gerietis , vienintelis kas neramino kruvinas uodegos galas. Ryte jau kėlė nerimą gausios putos iš burnos ir išlaužytos spintelės, išniokoti daiktai. Vandenį nerviukas gėrė dideliais kiekiais, bet ne tai kad bliudeliais –kibirais. Paskui daiktus sunaikindavo. Esame susidūrę su daug streso apraiškų – pagalvojome, kad gal jis aprims vojere- ką Jūs manote, lankytojų akivaizdoje teko jį nusikelti nuo virbų. Vėliau pabandėme parišti prie budos, izoliuoti nuo kitų gyvūnų – nepadeda. Likęs be žmogaus šunelis tiesiogine to žodžio prasme eina iš proto. Išklausę dviejų tikrai garbių gydytojų patarimų, ir vis tik neišsigandę, kad gali tai būti ir pasiutligės nevadovėlinis variantas…Nuvažiavome į Toto kliniką, nes ten dirbo būsų savanorė Simona… atlikome kraujo tyrimus- jie geri, o temperatūra 41- reiškia vis tiek kažkas ne taip. Ką nori tą daryk – klinikoje šuo elgėsi adekvačiai ir puikiai, nes buvo su mumis. Raminamieji jokio pastebimo efekto nedavė. Vakar ryte jis savanorio akivaizdoje atgando uodegos gabaliuką – teko greitai galvoti ką daryti. Medikai amputavo pažeistą uodegos gala, kastravo ir paskyrė antidepresantus – dviejų savaičių bėgyje turėtų gerėti situacija su viena papildoma sąlyga, jam reikalingas didelis fizinis krūvis.Labai prašome mylėtojus pagalvoti,kas galėtų suteikti jam daugiau dėmesio, užsiimti juo- nes pagrindinė užduotis su juo bėgioti,žaisti ir praleisti kuo daugiau laiko, nes kitaip procesai tęsis. Kartais darosi nepakeliama žiūrėti į jų klausiančias akis, girdėti jų skausmo kupiną kaukimą, stebėti pykčio priepuolius ar iš baimės susigūžusius bandyti glostyti ir drąsinti, ir vėl daugybės dalykų mokinti iš naujo. Aišku jie visi pas mus apsipranta, vieni greičiau, kiti ilgiau, bet niekas kitas nemato ir neišgyvena tiek kiek mes- prieglaudos savanoriai. Geroji šios istorijos pusė ta, kad dičkis labai draugiškas žmonėms. Puikiai reaguoja į nepažįstamus žmones, yra energingas ir aktyvus.