Maksik

DOVANOJAMAS, Maksik (~13 metų)

Pradėti nuo istorijos?… Nuo atsakymo į klausimą kaip ir vėl pagyvenęs šuo atsidūrė prieglaudoje?.. Jei manote, kad ši istorija išskirtine – nuvilsiu. Ji viena iš daugelio panašių ar identiškų istorijų.

Gyveno Maksikas ilgai ir laimingai tol, kol mirtis išskyrė jį su juo brangiausiu žmogumi pasaulyje. Liko nebereikalingu paveldimu, jog ne turtas – neparduosi, neįkeisi, neišnuomosi, tačiau gali išsiųsti į aną pasaulį, kad toji vieniša šuniška siela pasivytų savo šeimininkės “dušę” , nes dar tikrai spės.

Vėl paneigsime vieną iš mitų, kad veterinarai migdo visus, kas pakliūna į jų rankas. Maksikas veterinarės dėka liko gyvas, tik namus, kuriuose buvo nepageidautinas, teko iškeisti į prieglaudą.

Senjoras pasirinko gyventi Tautmilės mašinoje, jis vis dar mėgaujasi gyvenimu, labai mėgsta pasmalyžiauti vištiena ir žuvimi, ir, nepaisant savo amžiaus, gali ilgai (apie 2 val.) vaikščioti nepavargdamas, mėgaudamasis žmogaus draugija, o žmogų jis moka mylėti taip, kad pats niekaip negali nesijausti nemylimas.

Vienintelė Maksiko sveikatos problema šiai dienai – pastoviai reikia sekti dantų būklę, nes kartais paskauda. Dantukų uždegimas išgydytas, o ką daugiau operuoti gydytojai nerado.

Maksikas vienas iš dešimčių pas mus gyvenančių senjorų. Vienas ir tarp tų, kuriems jau niekada neperžengti tikrų namų slenksčio. Tačiau, gal jis iš tos mažumos , kuriam pasisieks?..

+370 620 94523 Tautmilė, Vilniaus raj.