Bielka

Šunelis gyveno netoli prieglaudos…Kol vieną vėlų vakare atėjo vyriškis, prisirišęs šunelį su laidu. Jei ne savanorė, tikriausiai jis būtų paliktas prie prieglaudos…
Vyras pyko, kad nepadėjom padovanoti šuns, o nuvažiavus jo nufotografuoti – neleido, sakydamas, kad persigalvojo ir nedovanos…
Na dabar jau tai nesvarbu, nes šuniui turbūt būtų lemtinga naktis, nes grasinimai jį pakarti, galėjo ir išsipildyti. Tad šuo buvo paimtas.
Jis vardu Bielka, jaunas, netrukus bus kastruotas, judrus ir žaismingas. Pirmą kartą per tiek metų, matėme šunį toookį laimingą, kai vyriškis išėjo…Puolė džiaugtis, šokinėti, nestresavo nei kiek prieglaudoje, atvykęs kaip į naują gyvenimą. O jis itin dailus, visus papirko savo charakteriu, draugiškumu. Tad Bielka ieško namų! Tiesa…Jis matyt visą, nors dar neilgą gyvenimą, gyvenęs prie būdos, yra sargus, bet labai mėgsta pasivaikščiojimus, žmogaus draugiją, tad nusipelnė geresnio gyvenimo.