🍀🌞🐾 Linkėjimai iš namų🍀🌞🐾
Och, tas neapsakomas jausmas, kai prieglaudos senbuvis randa namus!!!
Kalytė Aša pas mus prieglaudoje išbuvo daugiau nei aštuonerius metus!! :O Ir štai pagaliauuuu išaušo tas laikas, kai ir Aša iškeliavo namo <3
Prieglaudoje Aša buvo labai miela su jai pažįstamais žmonėmis, bet labai kukli ir baikšti prie nepažįstamų žmonių. Mes su ja pirmą kartą susipažinome visai netoli prieglaudos – glaudėsi prie betoninių blokų su savo sesute Maša. Ten paaugliukės sesutės lindėjo ir bijojo viso pasaulio. Kai pagavome jas žviegė kaip paršiukai, urzgė kaip liūtukės. Su džiaugsmu išlidėjome Aša namo!
Tokios istorijos taip įkvepia, nes vis primena mums, kad net ir ilgiausius metus prieglaudoje išbuvęs gyvūnas vis tiek turi vilties surasti sau mylinčius namus!! Nei vieno nevalia “nurašyti” kaip “jau neberas namų ir nugyvens visą gyvenimą prieglaudoje”. Pasidžiaukime už Ašą ir su Aša 🙂
Ašos šeimininkai pasakoja:
“Vakare grįžus namo Aša iškart gulėsi į lovą. Jau turi savo mėgstamiausią pagalvę. Nebijo nei teliko, nei muzikos, nei laiptų. Gerai valgo, mėgstamiausia vieta ant palangės žiūrėti į pasaulį. Visur laipo, viską uosto. Lauke viskas įdomu, su stačiom ausimis šniurinėja. Bijo tik girgždančių laiptinių durų. Aša tikrai auksinis šuo😍
P.S. Buvusių tautmiliukų šeimininkų labai laukiam mūsų grupėje “Tautmilės prieglaudėlė. Kai aš radau tave”. https://www.facebook.com/groups/993829787709693