🌿 Naujienos iš prieglaudos gyvenimo 🌿

Pirmadienis – sunki diena. Planuotai padovanoję 1 šunį Gają, priėmėm 3 naujokus. Vieną kalytę priėmėm iš “atsakingo” šeimininko, kuris prieš dvejus metus iš kažkur ją paėmęs, sugebėjo tik priveisti šuniukų. Kam atiteko tie šuniukai? Ar sterilizuos šeimininkai juos, ar mažyliai tęs mamos istorija? O mama buvo dovanota su skiepais, lig ir rūpėjo kažkam jos gerovė, bet matote kaip viskas gaunasi? Šuo kuri laiką tikrai patirs nemažai streso, kol suras naujus namus ir ten adaptuosis. Antrą šuniuką, seną, aklą rado mūsų savanorė. Rytoj jis važiuos į kliniką, nes šuo ne šiaip apako, jo akims tikrai reikia specialisto pagalbos. Gal ir atsiras jo šeimininkas, bet kaimiečiai apie tokius senus šunis dažniausiai pasako: “išėjo mirti”. Ne! Ne mirti. Išėjo ieškoti pagalbos, nes mylimi žmonės jos nesuteikia. Na ir trečią nabagėlį atvežėme kritinės būklės. Važiavome į iškvietimą ir jau įkėlus šunį į automobilį sulaukėme moters. – Tai kaimynų šuo, palikite. – O kodėl sviruodamas eina laukais? Jam yra negerai kažkas. – Tai jis 2 dienas nevalgė, jį nuo grandinės ir paleido. Kyla klausimas: tai jei yra šeimininkas ir per 2 dienas jam jokios pagalbos nėra suteikta, tai ar verta jį palikti? Vėl gaunasi, kad eilinį kartą “vagiam” gyvūną, kad jam būtų suteikta pagalba, kad jis būtų išvaduotas nuo parazitų, bet sunkiausia yra pakeisti žmonių mąstymą apie gyvūno gerovę ir jo poreikius. Gyvūnui sunegalavus, reikia vežti jį pas veterinarus. Juk kai patys rimtai sunegaluojame, nelaukiame, kol praeis, lekiame pas specialistus. Kai mus apninka parazitai, lekiame ieškot priemonių, kaip jų atsikratyt. Gyvūnams reikia to paties. Ne paleisti juos mirti klaidžiojant kančiose, o ieškoti jiems pagalbos, kreiptis į veterinarines, prieglaudas, jei nesugalvojat, ką daryti, ir ieškoti būdų, kaip pasirūpinti gyvūnu. Dalmatinui , taip pavadinome šį šunį, veterinarinėje klinikoje padarė rentgeno nuotrauką, echoskopiją, kraujo tyrimus. Jam yra babeziozė, sukelta erkių, jo labai prasti inkstų rodikliai ir šlapimo pūslė buvo užkimšta smėliu ir akmenimis. Šuo buvo kateterizuotas, iškart pradėjo lietis raudonas šlapimas, maždaug litras, bent jau man taip pasirodė. Kaip gi kentėjo vargšas! Jis net nustojo nerimauti ir užsimerkė po šitos procedūros, taip jam palengvėjo! Bet tai tik pradžia, dar laukia ilgas gydymas, kad tik Dalmatinas išgyventų! Sulaukėme vakare jo šeimininko skambučio, nori šunį atsiimti, klausia kiek turi sumokėti už gydymą. Ir prieš akys stoja Peros/Musytės istorija, jos šeima nieko neklausė, tik reikalavo grąžinti šunį ten, kur jis priprato būti, į sankryžą, ir teigė, kad toks jos gyvenimas, taip jai patinka. Kuo skiriasi tie žmonės? Nejaugi jie tikrai mano, kad šunims tai yra gerai? Ir nesupranta, kad tai yra žiauri nepriežiūra, už kurią nustatytos baudos! Kaip apšviesti kiekvieną Lietuvos kampelį, kad gyvūnai taptų draugais, kompanionais, šeimos nariais, o ne vergais, daiktais?

P. S. kelionė į prieglaudą Dalmatinui buvo sunki, pradėjo jį pykinti, bet po kelių valandų lašelinės jis pradėjo šlapintis be kraujo ir labai labai mažai pavalgė! ♥️ Laikome už jį kumščius! Ir labai dėkojame Buivydiškių ir Tarandės klinikoms už greitą pagalbą šiam šuneliui <3

P. P. S.Prisidėti prie mūsų veiklos dar galite kiekvienas – padovanokite mums savo 1,2 proc. <3

P. P. P. S. Prieglauda išsilaiko tik iš žmonių aukų: apmoka veterinarinio gydymo išlaidas ir kitas paslaugas, patalpų nuomą, komunalinius mokesčius, maistą, kuria naujas globos vietas gyvūnams ir pan. Jei turite galimybę, paaukoti mūsų veiklai galite naudodami šiuos duomenis: „Tautmilės Globa“ įmonės kodas 302710895, LT677300010130362000 Tautmile@gmail.com PAYPAL*TAUTMILESGL. Mūsų veiklai jūsų parama labai reikalinga 🌿

Informacija