Vaikas

2020-03-07 Netekome. Vėžys buvo sudėtingas, nelietė nervų sistemos, bet sunaikino kaulus :/ ;(

Vaikas

Kaip jums nupasakoti žodžiais, koks ypatingas tai šuo? Jau kelias dienas vis suku ratais galvoj mintis, bet vis ne tas ir ne tas, ir ne visai tas, ką norėčiau apie jį pasakyti. Man visad sunku su juo atsisveikinti, visad išvažiuojant taip diegia širdį, kad negaliu pasiimti jo drauge. O jis taip džiaugiasi žmonėmis, taip glaudžiasi, taip prašosi būti glostomas, vaikšto arti, arti tavęs, vis kartu. Vaikas aklas, bet visai ne nuo senatvės. Jis dar labai jaunas šuo. Apie 4-6 m. Nematydamas, jis vis klausos, kur išgirs tave ir tada greitai skuodžia tavęs link, negalvodamas apie jokias kliūtis kely; dažniausiai vaikšto kartu net į koją glausdamasis šonu, kad tik labiau tave šalia savęs jaustų, kad tik labiau pasimėgautų tuo laiku, kurį tu praleidi su juo. Net ima ir įsitaiso tau ant pėdų, kad nepajudėtum, matyt, ir glostyk jį 😀

Anądien likom dvi savanorės prieglaudos sodyboje nakvoti. Susitvarkėm viską, visus gyvūnus jų kambarėliuose miegoti palikom ir pačios atsigulėm savo namely, bet kažkas pakuždėjo dar praverti duris ir apsidairyti. Atidarau, o ten Vaikas prie durų kaip sargas sėdi. Na, imk ir apsiverk iš to graudulio ir džiugesio tuo pačiu. Pasikvietėm jį vidun, o jis iškart į lovą, per vidurį, prisiglaudė prie vienos nugara, prie kitos galvą ir taip visą naktį išmiegojo. Tik pasikrutini Vaikas galvą į viršų ir lyg klausia – ar viskas gerai? Taip, taip, viskas gerai, miegokim. Paglostai jį, o jis dar stipriau glaudžiasi.

Kaip apsakyti jums šį nuostabų šunį. Šį visiško švelnumo ir atsidavimo įsikūnijimą, kuris nepelnytai prieglaudoje taip ilgai? Akys nemato, bet širdis tokio didumo, kad veržte veržiasi pas žmogų.

Vaikas pateko į mūsų globą po to, kai tikrąją to žodžio prasme buvo konfiskuotas iš šeimininko dėl baisios nepriežiūros, laikymo siaubingomis sąlygomis. Vaikas buvo labai liesas ir apleistas (įkėlėme nuotraukų ir iš jo pirmųjų “namų”). Sunku ir patikėti, kad įkalintas prie būdos likučių, nemylimas ir neprižiūrimas Vaikas šitaip nuoširdžiai myli žmogų, kaip katinas trinasi ir prašosi glostomas. Vienintelis dalykas, kurio jis iš pradžių nemėgo – tai kiti šunys, tačiau tai labai būdinga tarp aklų šunų, nes jie turi stipresnį savisaugos instinktą. Dabar papilnėjęs ir laimingas Vaikas (taip pavadintas dėl to mielo nuoširdumo, meilumo, kuris nuo jo sklinda). leidžia savo dienas prieglaudos sodyboje, kur išmoko draugauti ir su kitais šunimis, katėmis, laksto kartu visu būriu ir jokio baisumo nemato 🙂 Žinoma, viskas, ko jis labiausiai nori – tai surasti savo tikruosius šeimininkus, ramybę ir stabilumą mylinčių šeimininkų glėbyje ir juos džiuginti savo nuoširdumu ir švelnumu, savo buvimu kartu.

+370 620 94523 Tautmilė