Labas, mano vardas Gintarėlis…

Taip jau nutiko , kad Tautmilės Prieglaudelei teko gelbėti mane net du kartus. Pirmą kartą mane gelbėjo nuo bado ir purvo , antrą kartą nuo baisios ligos babeziozės. Kai aš patekau į prieglaudelę, man buvo taip baisu , aplinkui buvo viskas nepažįstama, bet kadangi turiu keturias sesutes turėjau būti stiprus ir drąsus , kaip tikras vyras. Kai patekom į prieglaudėlę, girdėjau, kaip žmones kalbėjo apie kažkokias baisias erkes, kurių mes labai daug turėjome, aš taip ir nesužinojau, kokie ten padarėliai, bet žinau, kad dėl jų susirgau. Man buvo taip silpna ir baisu … Bet mano draugė Marytė davė savo kraujo ir man po truputį gerėja. Jau porą dienų gyvenu pas prieglaudos darbuotoją, ten labai linksma turiu daug naujų draugų, bet žinau, kad kai pasveiksiu grįšiu pas savo sesutes.
Girdėjau , kad mano gydymas ir vaistukai daug kainavo, todėl visų jūsų noriu paprašyti, prisidėti prie mano gyvybės gelbėjimo , o aš pažadu kad vizginsiu uodegytę visiems, kas mane aplankys, ir pasistengsiu kuo greičiau pasveikti.