Šį rytą pasisveikinti labai veržėsi Styvukas
Šį rytą pasisveikinti labai veržėsi Styvukas 
🙂 ….
Mūsų ilgametis numylėtinis, mūsų YPATINGAS šuo, bet nežadam prarasti viltį kad ir jis ras SAVO VIETĄ po saulė už prieglaudos ribų.
Drovus Styvukas paprastai laikosi atokiau nuo nepažįstamų: reikia šiek tiek laiko, kad pradėtų pasitikėt ir atsiskleistų,o tada jau jis parodo, kad yra labai smalsus ir švelnus. Labai mėgsta būti apkabintas, glostomas, myluojamas. Styvenas baigęs pradinį mokslą : moka komandas “ateik”, “sėsk”, ”gulk”.
Kartais labai žaismingas, kitą kartą tingus – greičiau pavargsta ir nenoriai eina toliau nuo prieglaudėles.
Jis turi bėdelių su oda: kartais pasireiškia alergija. Styvenui atlikti tyrimai – sužinojome liūdnų žinių, kad ne vien maistas kaltas dėl jo raudonavimų, bet deja ir dulkės ir žiedadulkės, taigi nuo jų mes niekaip nepabėgsim, nebent Styvukas gyventų burbule . Valgyti gali Styvenis tik elnieną, antieną, bulves, baltą žuvį ir kviečius. Ir VISKAS. Jam yra būtinas spec. maistas, kartais palepinam jį košėmis. O valgo jis noriai 🙂 .
Bėdelių su odą, alergijos nereiktų bijoti: tiesiog jam reikia švarių, šiltų namų, priderinto maisto. O svarbiausiai – reikia Žmogaus. Žmogaus, kuris nenurašytų jo. Žmogaus, pasiruošusio padėt jam įveikt baimes, norinčio pagerinti Styvuko gyvenimo kokybę ir stebėti bei pažinti kartu su aplinkinį pasaulį. Žinome kad toks žmogus yra. Tereikia, kad mūsų laiškelis jį pasiektų…
Kur, Kada