Ačio šeimininkai dėkoja už geriausią draugą

Ačio istorija viena iš daugelio: emigruoju – šuo į prieglaudą. Palinkėjome šeimininkui geros kloties, Ačį priėmėm į savo glėby.

Šuo labai išgyveno: suliesėjo, akyse su kiekviena diena blėso viltis grįžti į savo šeimininko namus. Keliolika kartų bandė bėgti, kelis kartus jam tai pavyko, bet labai greitai pats grįždavo į mūsų draugišką didelę šeimą, į pastogę, kuri tapo jo laikinais namais. Kartais atrodė, kad Ačis visai palūžo – nerodė jokių emocijų, jokio džiaugsmo, jokio uodegos vizginimo… Bet vieną dieną į prieglaudą atėjo JIS – jo žmogus! Atėjo – pamatė – išsivežė. Ir Ačis vėl šypsosi savo plačia šypsena, vėl tiki žmogumi. O žmonės šypsosi, nes geriems žmonėms nereikia ieškoti progų būti laimingiems – jie kuria jį savyje ir neša tą laimę patys. Ačiū!

Kur, Kada

2017-09-10
Vilnius