Foto
Foto
Foto
Foto
Foto
Foto
Foto
Foto
Foto
Foto
Foto

Kruopa

Rūšis Šuo
Vieta Vilnius
Lytis Patelė
Amžius 4-8 metai
Veislė Mišrūnas
Sterilizacija/kastracija Atlikta
Ūgio kategorija Mažas (iki 30cm ties ketera)
Kailio tipas Trumpaplaukis
Pagrindinė spalva Juoda Balta

Susidomėjus ar kilus klausimų, kreipkitės į mus:

KRUOPA

Kruopytė viena iš penketuko, atvežto iš Alytaus rajono (https://www.facebook.com/TautmilesPrieglaudele/videos/1990744304273851/), kuri greituoju metu liks paskutinė iš jų visų be kandidatų į šeimininkus.

Kodėl? Kruopa simpatiška, smulkutė, nedrąsi ir … vyresnė – jai aštuoni metai.  Puikiai žinome, kad ir mūsų visų poreikiai skirtingi – vieni ieško sargo, kiti žydraakio stipraus gražuolio, o tretiems tereikia, kad šalia būtų geras draugas ir kompanionas. Kruopa taptų tikrai gera draugė dar ne vieneriems metams, tai ieškome žmogaus, kuris atkreiptų į ją dėmesį, kuriam nebūtų svarbios jos baimės, ieškome žmogaus, pasiruošusio ne tik suteikti jai savo namų jaukumą , bet ir dalintis savo sielos šiluma su šia žavinga poniutė J.

+370 674 45140 Živilė

 

Video —>

_____________________________________

 

 

Rimėnų penketuko istorija:

Nesenai gavome pranešimą apie Alytaus rajone esančiuose Rimėnuose tvarte laikomus šunelis. Pranešę žmonės pasakojo, kad mirus žmonai šunelių šeimininkas nebesugeba tinkamai jų prižiūrėti ir jiems būtinai reikia pagalbos, nes neaišku kaip dažnai jie gauna pavalgyti ir atsigerti, o kad šuneliai būtų išleisti bent pakvėpuoti grynu oru nebuvo nei kalbos. Deja, bet šeimininko telefono numerio nežinojo, o bute kuriame šeimininkas kažkada gyveno atjungta elektra dėl to jis glaudžiasi kažkur kitur. Kad ir kiek mažai informacijos turėjome, nusprendėme vistiek nuvažiuoti ir pamatyti situaciją savo akimis.
Nuvažiavę vietinių pagalba radome tvartelį, kuris buvo užrakintas, beldžiausi, bet išgirdau tik šunų amsejimą, jų pamatyti negalėjau. Apėjome pastatą manydami gal rasime kokį langą ar kitas , bet viskas buvo aklinai užkalta. Atsisėdau į mašiną ir nebežinojau ką daryti – ar Robinhudiškai laužtis pro duris, kurios man tuo metu atrodė įveikiamos ar kviesti policiją ar važinėti po apylinkes ir ieškoti paslaptingojo šeimininko. Bet kaip iš giedro dangaus į telefoną atėjo žinutė, kurioje buvo parašyti net 2 šeimininko telefono numeriai. Šiaip ne taip vienu iš jų prisiskambinau šeimininkui pasakiau, kad esu Rimėnuose ir noriu pasiimti visus jo turimus šunis. O jų buvo penki… Penki nuostabaus grožio padarėliai, kurie tikrai nenusipelnė gyventi tvarte. Šeimininkas – įprastas Lietuvos kaimo gyventojas, kuris kasdien turi sukti galvą už ką pavalgyti, nes net už elektą ar buto šildymą neturi už ką susimokėti. Džiaugiausi, kad šeimininkas nesipriešino ir noriai atidavė šunis, paklausė ar nenužudysiu ir papasakojo ką labiausiai jie mėgsta valgyti. Nors važiuodama mintyse labai pykau – kaip galima laikyti šunis tvarte, kaip galima jais šitais nesirūpinti, kodėl ir vėl ir vėl šunys bereikalingai priveisiami, bet po to grįžau sugrįžti į paprastą realybę, kartais žmonės tiesiog nežino kur kreiptis pagalbos, kai atsiduri tokioje situacijoje.
Taigi iš tos laimės, kad gavau šuniukus greitai susisodinau juos į mašiną ir išlėkėm į Vilnių Tarandės kliniką apsižiūrėti ir susičipuoti šunelius. Važiuojant išrinkome jiems vardus – Pupa, Kruopa, Rugė, Manas ir Kruzas Kukurūzas. Visi šuneliai sveiki, nenusilpę, tik Pupa truputi šlubuoja galine koja.