Džipas

Kodėl… kodėl… kodėl nepriimam gyvūnų į prieglaudą? Kodėl skelbiame laikas nuo laiko karantiną? Paskutinis mėnuo buvo išties sunkus: labai daug sergančių virusais gyvūnų, ir visi jie iš naujai patenkančių: neskiepytų, neparuoštų, be abejo dar ir įtakojami streso turintys dar didesnę riziką susirgti… Todėl turėtume susirgus bent vienam gyvūnui nepriimti nei vieno, nes prarasime kelis….

Buvo tų juodų dienų. Iš tiesų JUODŲ, nes liūdnomis jų net liežuvis neapsiverčia pavadinti. Paskutinėmis dienomis kovojome už Džipą – jauną, gražų, nuotaikingą juodulį, kuris tiesiog akimirksniu lūžo… Kovojome visais įmanomais ir neįmanomais būdais : klinikos, vaistai, lašelinės, darbuotojų naktiniai budėjimai ne minutei nepaleidžiant jo letenos iš savo rankos – kad matyti, kad jausti, kad nepralaimėti. Savaitė kovos ir vakar dieną lyg jau matomas lūžis – Džipas atsigauna, Džipas pirmą kartą per savaitę pavalgė!!!

Džipas kovotojas, vienas iš tų, kurie laimi šią varginančią, sunkią kovą, iš kurios ne kiekvienas išeina gyvu. Laimėjo mūsų darbuotojų, mūsų savanorių dėka. Šiandien Džipas siunčia Jums visiems linkėjimus ir padėką, už tai kad visą savaitę nepaleidote savo suspaustų kumščių.