Ašarėlė

Gavome pagalbos prašymą, kad lauke yra mažas kačiukas, tupi dėžutėje ir serga, tiksliau jau kovoja už savo trapią gyvybę…Serga taip, kad palikti ir gydyti lauke būtų juokinga. Tautmilė su Indre netrukus nuvyko jo pasiimti, taip ir tupinčio savo dėžutėje. O pasirodo tai katytė! Vaizdas iš ties buvo klaikus, daug minčių,abejonių…Atrodė, kad katytė jau nebeturi ir akyčių…Nusprendėme neskubėti. Tuoj pat buvo išvalytos akytės, mažylė sušilo, sočiai pavalgė. O akytės ištinusios tiek, kad nieko ir negalėjome pamatyti…Tad prasidėjo intensyvus gydymas antibiotikais ir lašiukų lašinimas. Tynimas pradėjo slūgti, atsirado viltis! Tuomet išskubėjome pas veterinarus, akių specialistą Liną, kuris mažylę apžiūrėjo, pratęsė gydymą vaistukais ir nuramino, kad katytė nėra visiškai akla. Laukia sekantis vizitas. Gydymo metu kilo daug minčių, klausimų, kaip geriau būtų pasielgti, bet su lyg kiekviena diena visi aikčiojom iš nuostabos, iš susižavėjimo šią trapia gyvybe, kokia ji stipri, kaip kabinasi į gyvenimą ir kaip murkia paimta ant rankų – abejonės išsisklaidė. Dabar katytės, kurią pavadinom laikinai Ašarėle, akytės atrodo daug geriau, faktas, kad ji mato,ji pasitinka, ji žaidžia, šėlioja savo mažame narvelyje, ji kviečia prieiti, kabina letenėlėmis…Ji išnaudoja kiekvieną minutę kai prie jos prisilieti, ji džiaugiasi, ji laiminga! Tad mielas žmogau, nors ši Ašarėlė tavęs nemato taip ryškiai ar iš toli, tačiau ji turi didelę širdutę, kuri mylės Tave! Ašarėlei labai reiktų namų aplinkos, kur galėtų jaustis laisva, kur sulauktų daug meilės, šilumos, juk ji dievina būti ant rankų Kadangi katytė dar visai mažutė, tad prisitaikyti prie naujos aplinkos jai nebus sunku, tereikia suteikti progą!